KAS BŪTINA KOMFORTIŠKAM GAUDYMUI?
Pabrėžiu- žvejybos procese, o ne ilsintis gamtoje su alaus buteliu ar gaudant karpius, kur kibimo laukiama valandomis. Mūsų žuvis kimba dažnai, miegoti nėra kada. Tai ir lemia „darbo vietos“paruošimo svarbumą. Tuomet ir noriu jums papasakoti apie tai.Pradėsiu nuo sėdimos vietos. Pats geriausias variantas-tai platforma su reguliuojamo aukščio kojomis, su dėžutėmis- moduliais, kuriose galima susidėti įvairius nedidelius ir smulkius žvejybos reikmenis. Prie platformos kojų tvirtinasi likusi įranga: laikikliai meškerei, dėklas jaukui ir masalams, staliukas, laikiklis graibštui ir kt. Viskas puiku ir viskas vienoje vietoje, po ranka. Tik tai platformos kaina kandžiojasi. Rimtesnės platformos kaina prasideda nuo 300 USD. Jei platforma turi papildomus priedus: transportavimo ratelius, gulsčiuką horizontaliam platformos nustatymui, papildomi ištraukiami stalčiukai reikmenų susidėjimui ir kitus privalumus, tokios platformos kaina išauga 2-3 kartus. Šiai įrangai vežiotis jau būtinas automobilis.
Žymiai pigesnis variantas -plieninio lakšto platforma. Nors ji nėra tokia patogi, tačiau taip pat gali būti pastatyta ant nelygaus paviršiaus, o prie jos kojų galima tvirtinti tokią pat įrangą kaip ir prie platformos. Ant viršaus statoma kėdutė ar sėdima dėžė. Tokią platformą galima pasidaryti ir pačiam. Taip aš ir padariau prieš 10 metų. Išpjoviau 80 X 60 cm. dydžio plastikinę plokštę, jos išorinį perimetrą sutvirtinau aliumininiu profiliu, prie kurio pritvirtinau apvalius aliumininius vamzdelius - kojas (diametras D- 25 mm. - labiausiai paplitęs kojų skersmuo).
Dabar pakalbėkime apie priedus platformai. Būtinas ir naudingas laikiklis sietui. Atpuola būtinybė vežiotis atskirą laikiklį sietui ir sukti galvą, kur jį įsmeigti.
Kitas būtinas priedas- laikiklis meškerei, kuris tvirtinamas taip pat prie platformos kojos. Laikiklis meškerei yra ištraukiamas, teleskopinis, o jo gale įmontuotas sriegis, į kurį įsisuka atitinkamas laikiklis.
Plūdininkui pravartu naudoti reguliuojamo kampo laikiklius arba U raidės formos laikiklius.
Pakalbėkime ir apie kėdes. Fideristams labai praverstų kėdė su reguliuojamu atlošu. Kodėl būtent fideristams? Jeigu gaudoma upėje, fiderio meškerė statoma viršūnėle į viršų. Žvejui sėdint ant platformos ar kėdės be atlošo, reikia pastoviai laikyti galvą atlenkus, tai labai vargina kaklo raumenis. Kėdės atlošas padeda išspręsti šią problemą.
Fiderinių kėdžių kojos, kaip taisyklė, yra teleskopinės ( iš 2 dalių) ir tai leidžia reguliuoti kojų aukštį. Jei kojų aukščio neįmanoma reguliuoti- ši kėdė jums netiks.
Labai patogu šalia savęs turėti staliuką, ant kurio galima pasidėti dėžutes su masalais, būtinas žvejybos priemones: ekstraktorių, kandikles, šėryklas ir kitas smulkmenas. Jeigu jus turite platformą, siūlyčiau įsigyti metalinį staliuką, kuris tvirtinasi prie platformos kojos.
Bet ką daryti jei jūs neturite platformos? Tuomet galite nusipirkti plastikinį staliuką. Staliuko apatinėje dalyje įmontuotas sriegis, prie kurio sukamas standartinis laikiklis ir įsmeigiamas į žemę. Į staliuko kiaurymes įsistato standartiniai žvejybiniai indeliai masalams. Kitoje staliuko dalyje galima susidėti žvejybos reikmenis ar aksesuarus.
Paprastai šie staliukai (jei juose sudėti ir masalai) stovi žvejui iš kairės ( dešiniarankiams), dešine ranka jūs laikote kabliuką, o kaire ranka imate masalą. Iš dešinės stovi indai su jauku. Stenkitės juos laikyti tokiame aukštyje, kad nereikėtų kiekvieną kartą lankstytis pripildant šėryklas jauku.
Po ranka būtina turėti rankšluostį rankų valymui. Jį galima pakabinti ant sieto, laikyti ant kelių ar padėti ant staliuko. Nepamaišytų užsidėti žvejybinę prijuostę , tuo apsaugotumėte savo drabužius nuo jauko ir žuvies gleivių.
Ant kranto iš kairės ar dešinės ant laikiklių statomos atsarginės meškerės. Laikikliais gali būti pavieniai strypai su V- formos laikikliais, arba laikikliai –„bangos“ kelioms meškerėms. Tokius laikiklius galima nusipirkti arba pasidaryti pačiam. Jie gali tvirtintis ant viengubos ar dvigubos kojos. Šiuo atveju kojos įsmeigiamos į žemę arba tvirtinamos prie platformos. Jei krantinė yra betoninė, patogu naudotis keturkojais laikikliais.
Sietą žuviai geriau turėti didesnį, kad būtų patogiau įdėti žuvį. Aš naudoju stačiakampio formos ( 50 x 40 cm.) sietą, kurio ilgis 4m. Sieto ilgį pasirinkau pagal galiojančius varžybų reikalavimus. Mėgėjiškai žvejybai galima naudoti bet kokio ilgio sietą, svarbu ,kad žuvis jame išliktų gyva. Pageidautina , kad sieto lankai turėtų apsaugas, kurios apsaugotų sieto tinklą nuo dilimo ir prasitrinimo. Tai ypač aktualu žvejojant ant betoninės krantinės, esant bangavimui. Tuomet sietas prasitrina labai greitai.
Kai sietas pritvirtintas šalia ar prieš jus, nereikia kiekvieną kartą keltis, kai norima įdėti žuvį. Jei sieto pirmos dvi sekcijos bus pagamintos ne iš tinklo, o iš sintetinės medžiagos, tuomet nebus galimybės kabliukui įsikabinti į sietą.
Graibštai fideriui yra geresni tie, kurių „galvos „ yra ištisinės, neardomos ir prisukamos prie graibšto koto. Tai pati patikimiausia konstrukcija. Aš naudoju graibštus , kurie supinti iš valo, o ne medžiaginiai. Visų pirma, už tinklo, supinto iš valo, nesikabina kabliukai ir tokį graibštą lengviau valdyti vandenyje. Optimalus tinklo akutės dydis- 5mm.
Kotą graibštui tenka pirkti atskirai. Geriau imti kotą, pagamintą iš anglies, tik jis yra brangesnis. Mėgėjiškai žūklei tinka ir „ stiklinis“ kotas. Pats populiariausias ilgis – 3m. Jei kotas pagamintas iš anglies, jo ilgis gali būti 4m. Jis būtinas, kai krantas yra aukštas , be to yra lengviau įveikti didesnę žuvį. Žvejybos metu graibšto kotas laikomas žvejo kairėje pusėje ( jei žvejas meškerę laiko dešine ranka).
Dažnai žvejui tenka saugotis nuo lietaus ir saulės spindulių. Todėl pravartu turėti žvejybinį skėtį. Daugiausia gamintojai gamina skėčius dviejų tipų: apvalius 2m. skersmens ir kvadratinius 1 x 1m. Didesnis skėtis, žinoma, geriau, tačiau esant stipriam vėjui, darosi sunku jį suvaldyti. Su mažesniu skėčiu problemų mažiau, bet jis labiau pritaikytas apsaugoti masalus ir jauką nuo saulės ir lietaus.
Autorius: Алексей Воличенко
Клуб ''Fideris'' благодарит Алексея Воличенко за разрешение разместить у себя эту статью .
