Justinas Alūza

Sveiki kolegos, draugai, bendraminčiai. Kadangi visi giminės vyrai yra užkietėję žvejybos fanatai, tai ir mano žvejo kelias prasidėjo ankstyvoje vaikystėje. Kaip dabar prisimenu, kaip senelis įbruko į rankas bambukinę meškerę su iš plunksnos padaryta plūde. Pirmas užmetimas šalia kranto ir meškerė triokštelėjo nuo užkibusio "karpiuko":)

Po kelerių metų plūdę iškeičiau į vadinamąją dugninę, su iš aliuminio išlankstytu signalizatoriumi (beždžione) ir pilna šėrykla maltų kviečių:)

Tobulėjant žvejybai tobulėjau ir aš. Nauji įrankiai, keitė senus, dugninė keitė fideris. Tai dabar praėjus tike daug laiko galiu drąsiai teikti, kad fideris mano gyvenimo dalis.